BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Romantiškas šaltis

Susikibusios švelniai dvi snaigės tyliai krenta,
Viena pasileido - kita jau tiesia ranką,
Nei vėjas, nei saulė joms nekelia baimės,
Suktis dviese ratu - pati didžiausia laimė.

Iki žemės dar toli - susikibo jos tvirčiau,
Ir krenta mažos snaigės į patalą greičiau,
Aplinkui viskas sukasi, tūkstančiai žvaigdžių,
Net ir tamsiausią naktį snaigės spindi gerumu.

Prie žemės priartėjusios - nenori išsiskirti,
Bet saulė ryto nedora, privertė ištirpti.
Mažųjų nebeliko…
Dabar - jos vienas kūnas,
O tam mažam lašely, didžiausias turtas tūno,
Tai pats gražiausias lašas, dangus jį dovanojo,
Jis meilę tyrą neša, tik vėjas tai žinojo.

Ir nesvarbu, kur žemė jį priglaus,
Ar vėjas išsklaidys, ar jūra ryt nuplaus,
Gamta globėja žino: dangus jo kantriai laukia,
Kas naktį tėvas tyliai šaukias savo vaiko,
Nes kas neteko artimo, nepaiso netgi laiko!

Keliaujantis

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras