BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Artimas sapnas

Šią naktį, žvarbią, aš užmigti negalėjau,
Blaškiaus sapne seniai matytam,
Kažką svarbaus juk prisiminti privalėjau,
Kol ryto paukščiai pasitiko šviesų rytą.

Vis dar miegojau, kai viskas apsivertė staiga,
Ir aš sėdėjau ant žalios kalvos viršūnės,
O saulė dalinos su manim pačia švelniausia šiluma,
Aš taip ilgai jos laukiau, pažįstamos, šiltos, linksmos,
Kuri kaip vaiką silpną ir bejėgį nuo šalčio saugos ir globos,
Ji atneša pavasarį žaismingą, kuris kaip aidas mano širdyje kvatos,
Tas juokas toks stiprus, spalvingas,
Kad net didžiausią nerimą be vargo pažabos.

Ir pamiršau tada, kas mane tą naktį slėgė,
Pakilau aš virš kalvos vešlios,
O pavasaris kvailiodamas vis plaikstėsi ir lėkė,
Tikėdamas, kad niekas jo nesuvilios,
Tapau aš vienas su saule, vėju, dangumi,
Pajutau, kaip gera būt vienam iš daugelio, - paprasčiausiu žmogumi.

Galų gale aš pabudau,
Supratau - širdis juk džiaugsmo kupina,
Tam apsakyti žodžių neradau,
Nes tai įvyko taip staiga,
Dabar kas ryt į tylą įsiklausau,
Jaučiu kaip laimė budina mane.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

GLUOSNIS2010-01-29 22:54

Gražu ! Sėkmės kūrybinio įkvėpimo ir balto savaitgalio.

senė2010-01-30 00:59

;) ;) :) :) :)

ExCon2010-01-30 11:49

Labai gražu. Pagarba ;)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras